Užuojautos

uzuojautos zodziai 300x244 Užuojautos

Dažnai tą skaudžią netekties valandą pritrūksta žodžių, kaip paguosti netekties prislėgtus mirusiojo artimuosius, todėl publikuojame užuojautų tekstus, kurie, tikimės, pagelbės Jums.

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso,

Dangus tik žėri amžinai.

Tu sušukai esu – mes esam,

O aidas atkartojo kaip trumpai.

Gyvenimas negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų.

Į amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius iš visų.

* * *

Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Nuoširdžiai užjaučiame Jus, mirus brangiai(-iam) mamai/tėveliui.

* * *

Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, bet norime pasidalinti Jūsų skausmu.

Mes negalime pakeisti lemties, bet norime palengvinti jos kelią.

Mes negalime įveikti būties, bet norėtume padėti savo buvimu.
 
* * *
 
Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą,

Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins.

Tušti namai švies netektim iš tolo,

Nors grįžti ten skubėsit su viltim.

* * *

Jus palietė tamsa ranka vėsia,

Dabar jokia užuojauta neguodžia,

Nebent viltis, kad neišnyks dvasia,

Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai…

* * *

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, bus vėjeliu ir plaukus sušukuos.

Bus skarele, kai ašara nurieda, ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.

* * *

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai,

Liko skausmas, širdis sužeista,

O gyvent ir toliau privalai,

Leidus laikui paguosti Tave.

* * * 

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,

Kad sielvartą sušildytų, paguostų…

Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy,

Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

* * *

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,

Brangiausi žmonės eina ir palieka…

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,

Ir atminty gyvi išlieka.

 

This entry was posted in Laidotuvių ABC and tagged , , . Bookmark the permalink.